- narstyti
- 2 nárstyti, -o, -ė
1. tr. mazgyti, pinti, nerti: Jis virves, tinklą nárstė J. Aš nárstau pasaitus viedrams, o tu nárstai su virvele akį par akį J. Iš šilkelio kaspinėlius narstytau LTR(Alv). Pirštines nársto Ml. Verks tavo jauna mergelė, kaselę narstydama LTR(Lp). Vaikas iš virvių nera pynikę, baiga sau narstyti naginikę ž. Ot ilgai nársto (ado, lopo) marškinius, vis tiek kaip naujus Švnč.
nárstytinai adv.: Audeklą nu mastuvų nuėmiau nárstytinai Štk.2. tr. raišioti užneriant: Akmenis nárstyti į rankoves eita į talką, ne darbuoties Šts. Meškeres nárstau į kaklus ūdoms Plng. Ant šakelių, ant drabnųjų kasnykai narstyta LTR(Vrn). ║ atraišioti: Abi pradėjo narstyti ryšulį A.Vien. 3. tr. ardyti sunertas dalis: Šoko daužyt visas statulas, narstyt paveikslų rėmus P.Cvir. Šautuvą smulkiai narstyti gali tik ginklų meistras rš. | prk.: Susirinkusios moterėlės narstė (apkalbinėjo) ligonį rš. Negi įsityši kas mielas vakarėlis narstyti tą patį tauškalą! rš. 4. tr. sukti iš sąnarių: Nuobodulys žiovuliu narsto žiaunas rš. | refl.: Ryja, net nasrai narstos (godžiai valgo) LTR(Kp). Kai atsiguli, tai pliaukši sprandas, tartum nárstos nárstos Všn. 5. tr. G97 kartkartėmis sunerti vieną su kita, grąžyti, graižyti (rankas): Rankas nársto iš skausmo širdies Šts. Rankas narstydamas verkė ir, dūsaudamas pas degėsus nuejęs, vaitojo S.Dauk. | refl.: Šokam, būdavo, polką, kadrilį ir tą, kur rankom nárstais Vdš. 6. intr. raišti, šlubuoti: Nepančiok arklio rastu pančiu, aba narstys Ml. 7. tr. badyti, smaigyti, varstyti: Duobę išsikasėm ir dūmojam – anas mus nárstys [durklu] Dv. | prk.: Žusmerkęs (užsimerkęs) turiu, peršti, nársto akis, niekap negaliu vyzdėt Rod. Juodos mintys kaip adatomis smegenis narstė rš. ^ Kad jy nosia žemę nárstyt (susilenkusi eitų)! Lp. | refl. tr.: Velnias tai vienam kumštį panosėn, tai kitam. Jiem (susimušusiems bernams) dedas, ką tas tą kumščiais narstos TDrIV284. 8. tr. narplioti: Siūlus narsto Ašb. 9. refl. painiotis, laisvintis iš kur: Nárstykis, kaip pinklėse įkliuvęs Rm. 10. tr. vartyti, vartalioti, kraipyti (akis): Akis nársto su vyrais kalbėdama Šts. Supykusi narstė akis, griežė dantimis ir plėšė pagaliau savo marškinius M.Valanč. 11. tr., intr. kilnoti, riesti aukštyn: O girta girta – nepastovi, narsto galva Lp. 12. intr. grabaliotis, čiupinėtis: Anas nársto karvei po kojom ir nieko nepadaro Švnč. | refl.: Trijos tik dirbam, ale da ir ana nárstos (dar gyva, šį tą dirbinėja, nors menka iš jos nauda) Švnč. 13. refl. lankstytis, kraipytis: Narstykis tu tenai žmogelis tarp jų (tarp didelių ponų pakliuvęs, nepatogiai jausdamasis, drovėdamasis), taikinkis Jnšk.◊ akimì nárstyti piktai žvilgčioti: Inteini in tvartą, tai tik akimì nársto [veršis] Rmš.\ narstyti; apnarstyti; atnarstyti; įnarstyti; išnarstyti; nunarstyti; panarstyti; pernarstyti; prinarstyti; sunarstyti; užnarstyti
Dictionary of the Lithuanian Language.